Užsiėmimai vaikams

Savęs ir gamtos pažinimas-pajautimas per ciguno ir reiki praktikas

Kaip gimė šis projektas vaikams

“Su Gamta Esu...iš Močiutės Pasakos skrynios”?

Turbūt viena pirmųjų minčių apie Tai “sklandė ore” dar prieš gerus 5-6 metus, kai savo feisbuko paskyroje kartu su nuotraukomis albume “Balti prisiminimai iš Močiutės pasakos” dalinausi šiomis mintimis:
“…Ir vėl – sukasi mintys, lyg kokioje dokumentinėje – meninėje prisiminimų kino juostoje – praeitis…dabartis…dabartis…praeitis…klausiu savęs: kas tai? – gal čia kokia senatvė man jau “pareina”, kad imu mąstyti apie tai, kaip nugyvenau savo gyvenimą, ką gero nuveikiau…praeitis, kuri be laiko atsispindi dabartyje…ta pačia Esme, tik kita forma…dabar jau persukinėju minčių juostą pati ir stebiu, kaip nuo kraičio skrynių augalai ir visa, kas gyva, persikelia ant vaikiškų suknelių, švarkelių…ir vėl sugrįžta į Gamtą…Sodą…
…šeima…vaikai…
…meilė…tarnystė…
…meditacija…gyvybė…
…augimas…pokyčiai…
…grožis…sveikata…
…muzika…tyla…
…tradicijos…apeigos…
…žaidimai…kūryba…visa tai – iš dabarties…taip, tai – mano Gyvenimo pasaka…

…stebiu, kaip nenutrūkstamai sukasi šviesos spiralė tarp manęs (mūsų) ir Kūrėjo, Dangaus ir Žemės, įtraukdama į save mažytes gyvenimo pasakėles, kurios apsijungia į vieną begalinę beribę pasaką, kuri niekada ir nesibaigia…
…kodėl ir vėl – “Močiutės pasaka”?…”Pasaka, kurią kažkada (keturios mamos, auginančios savo vaikus) kūrėm savo, savo draugų, o vėliau ir miesto vaikams…juokavom ir svajojom, kad kada nors, sulaukusios anūkų, galėsim ir jiems perduoti tą žinių, grožio ir gėrio skrynutę…
Svajonės pildosi, mintys materializuojasi…tik Laikas dabar jau prasuka išminties ratus KITAIP…naujais raštais, naujomis spalvomis, savitomis formomis…
Ir mane pačią Laikas veda naujai į dar gilesnį gyvenimo suvokimo Pasaulį, iš kurio gelmių ir norisi dalintis su VAIKAIS…

Dar viena mintis, kodėl man rūpi tai daryti, kaip patvirtinimas “atėjo”po vieno, šiek tiek juokingo nutikimo-pokalbio Sode su anūkėle Liepa, jau šios vasaros pabaigoje (šiomis mintimis taip pat dalinausi feisbuko paskyroje):

“Privažiuoja Liepa prie manęs ir sako:
– Močiute, paklausyk jų…
– Ko?
– Paukščių…ką jie ten kalba?
O aš taip juokais:
– Tu ką, Lieput, nesupranti paukščių kalbos?
O ji taip rimtai:
– Ne…reiks eit pas Mokytoją mokytis paukščių kalbos…”

Tuomet pagalvojau, galbūt aš ir galėčiau būti ta “mokytoja”, kuri padėtų vaikams suprasti paukščių, medžių ir kitų gyvų būtybių “kalbą”, pasitelkiant tas naujas Pasaulio, Gyvenimo pažinimo formas, būdus per čigongo (ciguno), reiki praktikas.
Klausydama savo Širdies šiuo Keliu aš pati einu dar nuolat besimokydama, atrakindama vis naujas suvokimo duris.
Šiandien kartu su manimi jau keliauja anūkai Radvilas ir Liepa, netrukus prisijungs ir keletas jų draugų… ir, jei mūsų veikimas bus palaimintas iš Aukščiau, pasikviesime ir daugiau 7-12 metų vaikų šeštadienio rytais į savo užsiėmimus…
…kad tik JIE būtų laimingi, saugūs, sveiki, laisvi…
O jau užaugę, kai ateis tam pats geriausias Laikas, lai renkasi savo Gyvenimo kūrybos Kelią…
Su Meile ir Šviesa…
Gyva esu…su Gamta…

Susisiekime

Gyva ♡ Esu

Jūsų užklausų, žinučių, pasiteiravimų laukiu elektroniniu paštu, telefonu.