Mokytojo svarba atliekant energetines praktikas
Tikiuosi, kada nors ateis toks laikas, kai mokytojų net nebereikės. Tačiau bent kažkuriame etape mokytojas yra reikalingas. Taip, tavo tikslas yra pereiti prie savarankaus mokymo,savarankiškos praktikos, kai „pasikrauni“ iš savęs paties, gali savarankiškai prisipildyti energija, bet kol to nepasieki, reikalingas šviesos (arba reiki, či) kanalas, kuris padėtų greičiau užmegzti ryšį su savo esybe.
Atliekant energetines praktikas į paviršių gali kilti įvairūs dalykai, dėl kurių galime išsigąsti, todėl mokytojo vaidmuo šioje situacijoje yra paaiškinti, kas su tavimi vyksta. Jaunimo tarpe matau daug potencialą turinčių žmonių, su kuriais vyksta stebuklai, tačiau jie kupini baimių, nepriima tų fenomenų… Kai nuramini juos, paaiškini, jie nustoja tam priešintis ir jų dvasinis kelias, esybės skleidimasis pradeda staiga gražiai vykti. Mano praktikoje tokių atvejų labai daug. Kai, išsklaidžius nežinojimą, dingsta baimė, kai pasidalini sava patirtimi… Ir nebūtinai tai padaryti padeda mokytojas, tai gali būti ir artimas bičiulis, prašalaitis. Kai tu nuoširdžiai prašai, viskas ateina, todėl turime nuoširdžiai prašyti – Visatos, Dievo, angelų.
Pavyzdžiui, aš pati iš mokytojų gavau įvairių praktikų, ir dabar jaučiu, kada man reikia kokios energijos. Pagal tai renkuosi ir praktiką – ar tai bus joga, ar cigūnas, ar Reiki, ar kokios nors mantros… Praktikos man – tarsi įrankiai, padedantys siekti tikslo – pasiekti savo Esybę, susilieti su Absoliutu, visada, Aukščiausiuoju Aš – kaip bepavadinsi, būsi teisus. Tie įrankiai padeda išsklaidyti nežinojimo rūką, „dūmo“ energiją, trukdančią užsipildyti šviesa.
Kelias į sąmonės pakylėjimą prasideda nuo išsivalymo – fizinio, mentalinio, emocinio.O tuomet reikia prašyti vedimo. Kai sau pasakiau, kad nenoriu sirgti ir perimti ligų, kad mano tikslas – padėti žmonėms ir pačiai išsivalyti, į mano gyvenimą atėjo daug praktikų, mokytojų. Ir tada ateina supratimas, kad nesvarbu, kokį tu kelią pasirinksi, jeigu jis yra meilės kelias, jis yra teisingas. Negalima sakyti, kad viena ar kita praktika geriausia, kad tik per ją žmogus greičiausiai pakylės sąmonę. Nes tai galbūt tinka tau, tačiau kitam žmogui ji suveiks visiškai kitaip… Kuo daugiau praktikuoju, tuo labiau suprantu, kad kiekvienas kelias yra teisingas. Viskas paprastėja. Kai kuriais gyvenimo etapais net nereikia nieko praktikuoti, pakanka tiesiog būti. Vienas mano mokytojų net tokią meditacijos praktiką vesdavo – „tyliai sėdžiu, bukai laukiu“. (Šypsosi) Nes lėkdami mes išeikvojame tiek energijos… Visur reikalingas balansas. Tarp veikimo neveikimo, in ir jang, karščio ir šalčio…
Galbūt nori pradėti atskirti ir jausti energijas, ir tai yra gerai. Tai nėra kažkoks fenomenas – kiekvienas mes turime intuiciją. Išreikšk ketinimą – noriu jausti ar matyti energijas – o kada tai ateis ir kaip, nesvarbu. Ateis tokia forma ir tokiu laiku, kai būsi pasiruošęs. Pavyzdžiui, kodėl Reiki yra trys pakopos, duodamos trys iniciacijos? Nes žmogus nepasiruošęs iškart priimti tokio didelio energijos kiekio. Sulig kiekviena pakopa vibracijos tampa aukštesnės, ir, jei žmogus tai gautų iš karto, jis nesuprastų, kas su juo vyksta – prasidėtų labai stiprus valymasis… Svarbu eiti mažais žingsneliais.
Manau, kad kiekvienas mūsų gali jausti, tiesiog jaučia savaip, o galbūt yra pamiršęs, kad jaučia, ar nepasitiki savimi, nedrįsta. Užtenka paprašyti pagalbos, išreikšti ketinimą, o tuomet pamiršti, paleisti, neprisirišti, neįsitempti, ir būti ramybėje tol, kol įvyksta tai, kas turi įvykti. Kitus, galimai, ta ramybė erzina – jiems reikia neramumo. (Juokiasi) Ir tai normalu, esame skirtingi, vienas kitą papildome, vienas kitą mokome.